Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • 1. vīs f
  • Daiktavardis, 3 linksniuotė (defektyvinis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: L (1)
  • Susiję: vīrēs
  • Sirvydas 1642
    • Owiecaiący, Illuminandi vim vim habens, lucem afferens, Apſwiećius.
    • Fántázya. Phantaſia, vis imaginatrix. Zinkładare, waydadare galibe. Item Obraz ná fántáziey. Species, idolum, imago animo obuerſans. waydas, źinkłas.
    • Gwałt, Vis, violentia. Paſilijmas.
    • Klinem rozbijam. Findo cuneis, cuneo per vim aliquid. Wagiu perſkielu ku.
    • Moc, mocność, śiła, duźość. Fortitudo, robur, poteſtas, virilitas, vis. Stipribe, miklibe, drutibe, galibe.
    • Obronić kogo, Protegere, defendere, tueri, prohibere vim ab aliquo. Apgint ku.
    • Oburzam kogo, ná kogo, Verto iras, arma vim, potentiam alicuius in aliquem. Apſzokinu.
    • Odbijaiący, Ictum retundens, repellendi vim habens. Atmuſzus.
    • Odſtráſzam, Deterreo, abſterreo, vi, armis, fuga, auerto. Atbaydau.
    • otwieraiący, Aperiendi vim habens. Atwerius
    • wyłámuię drzwi, Effringo, euello fores, perfringo vi portas, Iſzłauźiu duris.
    • wymowá, wymowność. Eloquentia, eloquendi vis, copia dicendi. iſzkałba.
  • Jokantas 1936
    • vīs f, acc. vim, abl. vī; pl. vīrēs, ium f [cnf. vir; gr. ἴς „gysla, jėga“, iš ϝις]
      I. sing.
      1)
      a) jėga, stiprumas celeritas et vis equorum; *vis iuvenalis; corporis, fluminis, tempestatis, venti, morbi; *vis meri stiprus vynas.
      b) smurtas, prievarta, antpuolis, smūgis, jėga vis tribunicia tribūno galios piktnaudojimas; vim facere alicui; per vim oppidum expugnare; naves factae ad quamvis vim; *fit via vi; manu ac vi S žudymu bei smurtu; ad vim descendere; alicui vim ferre, inferre, afferre, adhibere; de vi accusari; vi cogere; *vim pati; ab oppidis vim hostium prohibere; vim barbarorum non sustinere; si per vim flumen transire conentur.
      2) trop.
      a) galia, jėga, įtaka vis magna est conscientiae; vim magnam habet paternus sanguis; maximam vim habere ad aliquid turėti labai didelę įtaką kam; vis dicendi, orationis.
      b) esmė, reikšmė, turinys, prigimtis in quo est omnis vis amicitiae; vim et naturam eloquentiae explicare; vis percipiendi (sąvoka percipere) ita definitur a Stoicis; vim (reikšmė), naturam, genera verborum; quae vis (prasmė) insit in his paucis verbis; vis et sententia legis.
      c) daugybė, galybė, eibė vis magna iumentorum, telorum, pulveris; maxima vis auri argentique; maximam vim barbarorum prostravit N.
      II. pl. vīrēs, ium
      1) kūno fizinės jėgos, stiprumas lacertis et viribus pugnare; vires nervique; vires adulescentis; integris viribus resistere; a viribus defici; viribus confisi tranare contenderunt; nec iam arma nostris nec vires suppetunt; *supra vires.
      2) trop.
      a) karo jėgos undique contractis viribus L; satis virium ad certamen L; vires ad coërcendum habere; *non viribus aequis certare.
      b) jėgos, išgalėjimas, pajėgimas, įstengimas, viekas pro viribus; pro cuiusque viribus kiek kas pajėgia, išgali; omnibus viribus atque opibus visomis jėgomis bei priemonėmis; *nec mihi sunt vires (= non possum) inimicos pellere tectis; neque suarum esse virium decernere.
  • Kuzavinis 2007
    • 1. vīs f (sg. acc. vim, abl. vī; pl. vīrēs)
      1. jėgà (equī C); stiprùmas (ventī Lu; vīnī C); ◊ magna est cōnsuētūdinis ~ PS į́pročio jėgà dìdelė;
      2. príevarta, smùrtas, jėgà; vim facere in aliquem Te (alicuī C) pavartóti príevartą priẽš ką̃; ad vim dēscendere C griẽbtis príevartos; manū ac vī S žùdymu beĩ smùrtu; accūsāre aliquem dē vī C káltinti ką̃ smùrtu; vim vī repellere C jė̃gą atrem̃ti jėgà; vim facere per faucēs L jėgà prasiver̃žti per̃ tarpẽklį;
      3. smū̃gis; nāvis ad quamvīs vim perferendam facta Cs laĩvas pritáikytas atlaikýti bèt kókį smū̃gį;
      4. añtpuolis, atakà; vim hostium prohibēre Cs atrem̃ti príešų añtpuolį;
      5. prk.
      1) galià (ingeniī C); jėgà (Dēmosthenis C); galýbė (deōrum C); summā vī S ìš visõs jėgõs;
      2) į́taka; maximam vim habēre ad aliquid Cs turė́ti kám labaĩ dìdelę į́taką;
      3) esmė̃ (vērae amīcitiae Se); turinỹs (lēgis C); speciē magis quam vī T labiaũ ìš pavir̃šiaus, õ nè ìš esmė̃s;
      4) svarbà, reikšmė̃; ~ et locī et temporis C ir̃ viẽtos, ir̃ laĩko svarbà; ~ in rē pūblicā temporum C polìtinė aplinkýbių reikšmė̃;
      5) reikšmė̃, prasmė̃ (verbī C; nōminis C); vim verbōrum tenēre C supràsti žõdžių réikšmę; haec est in hīs verbīs ~ C tokià šių̃ žõdžių prasmė̃;
      6) daugýbė, galýbė, áibė (hominum Pl); ~ lacrimārum C ãšarų upẽliai