Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • 2. volo, velle, voluī
  • Veiksmažodis, netaisyklinga asmenuotė (kaip volo, velle). Skiemenys: BA (2)
  • Susiję: velle; vīs 2; volēns; vult
  • Sirvydas 1642
    • Chcę. Volo, cupio, opto, deſidero. Noriu, gieydźiu.
    • Ku czemu to? Quorſum hæc? quorſus iſtuc? quid ſibi iſta volunt? Vnt ko tay.
    • Rácz, Velis. Teykis.
    • Rád nierád, Velit, nolit, inuitus. Nemitis.
    • wolę, Malo, magis volo, Beweliju.
    • źyczę komu czego, Opto, malo, volo. Gieydźiu kam.
  • Jokantas 1936
    • 2. volo, voluī, velle
      1)
      a) norėti, geisti, trokšti seu velint, seu nolint L ar norėtų, ar nenorėtų; quid velit, exponit; num quid vellem, rogavit; sibi meliorem fortunam velle; si suam gratiam velint; su inf. prie to paties veiksnio (inf. kartais tik numanomas) volo in Graeciam; volo et esse et haberi gratus; vellem esse Diogenes; su acc. c. inf. prie įvairių veiksnių hoc te scire volui; rex filium secum esse voluit; montem a Labieno occupari voluit; kartais ir prie to paties veiksnio: qui se minus timidos haberi volebant; iudicem me esse, non doctorem volo; rečiau su ut: volo, uti mihi respondeas; su vien conj. *quid faciam vis?; volo hoc oratori contingat, ut.
      b) įvairūs posakiai bei išsireiškimai:
      α) velim ir vellem „aš norėčiau“ geidžiamuosiuose sakiniuose (prie velim manoma norą esant įvykdomą, prie vellem neįvykdomą), su conj. velim nos absentes diligas et defendas; vellem mihi scripsisses; *vellem abesset; rečiau su ut (ne) *vellem, ne sola fuisses; idque ut facias velim; su inf. ir acc. c. inf. tuam mihi dari velim, Cotta, eloquentiam; excusatum me velim Ph.
      β) velle aliquem norėti su kuo kalbėti te volo P; paucis te volo PT; centuriones trium cohortium me velle postridie; taip pat: velle aliquem aliquid norėti ko iš ko; si quid ille se velit; quid ille me vult?
      γ) velle bene, male alicui gera, bloga linkėti kam PT.
      δ) velle alicuius causā norėti dėl keno naudos, keno reikale ipsius hominis causā v. et optare debetis, ut; quid sibi vult? ko jis nori? ką jis mano?; quid sibi vellet? cur in suas possessiones veniret?; quid sibi vult (res)? ką tas dalykas reiškia?; quid ergo illae sibi statuae equestres inauratae volunt?
      ε) sīs = vīs kaipo mandagumo formulė: jei nori, jei tau tatai patinka refer animum sis ad veritatem; cave sis mentiare; sultis = vultis P.
      2)
      a) nustatyti, nuspręsti maiores nostri parricidas insui voluerunt in culleum; velitis iubeatis paprasta formulė, magistratų vartojama siūlant komicijoms įstatymo projektą svarstyti; *fortuna me hac voluit consistere terrā.
      b) manyti Plato sine corpore esse vult deum; non sunt audiendi, qui virtutem duram esse volunt.
      c) norėti kuo būti, pretenduoti į ką Strato physicum se (sc. esse) voluit; *se ortum antiqua Teucrorum ab stirpe.
      d) reikšti *quid vult concursus?
      e) labiau norėti su quam: malae se rei quam nullius duces esse volunt L. NB. žiūr. volens.
  • Kuzavinis 2007
    • 2. volo, velle, voluī
      1. norė́ti, geĩsti, trókšti (aliquid Cs); pater fīlium sēcum volēbat esse C tė́vas norė́jo, kàd sūnùs bū́tų sù juõ; cupio omnia, quae vīs H trókštu, kàd vìskas bū́tų, kaĩp tù nóri; velim scīre Pl norė́čiau žinóti; quid mē velīs fēcisse? Se kõ tù nóri, kàd àš padarýčiau?; velle aliquem Pl norė́ti sù kuõ kalbė́ti; paucīs (sc. verbīs) tē volo Te nóriu táu pasakýti kẽletą žõdžių;
      2. linkė́ti (alicuī bene Te); quid sibi vult? C kõ jìs nóri?, ką̃ jìs mãno?; ◊ tardē velle nōlentis est Se pavėlúotai linkė́ti – réiškia nelinkė́ti;
      3. nusprę́sti, nutar̃ti, nustatýti; mājōrēs voluērunt C prótėviai nustãtė; velītis jubeātis C teĩkitės įsakýti (kviečiant balsuoti už įstatymo projektą);
      4. manýti, laikýti; Plato deum sine corpore esse vult C Platònas mãno, kàd diẽvas netùri kū́no; Aelius Stōicus esse voluit C Èlijus laĩkė savè stòiku;
      5. labiaũ norė́ti (omnia ūtēnsilia emere Ap);
      6. réikšti; quid haec verba sibi volunt? C ką̃ réiškia šiẽ žõdžiai?