vultus

vult|us, ūs m
Daiktavardis, 4 linksniuotė, vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: LB (2)
Susiję: voltus

Sirvydas 1642
- Krzywogęby, Diſtorto vultu homo, valgus, kraywaburnis.
- Marſzczę ſię, Contraho vultum, corrugo frontem. Suſiraukiu, raukauſi.
- Oblicze, Vultus facies. Weydas.
- Ponury, Deiectus in terram vultus. ~~Nnludis~~ [Nuludis].
- Rośmiáć ſię, Tollere riſum, vultum riſu ſoluere. Praſijuokt.
- Twarz, Facies, os. vultus. Weydas.
- Vroda, Forma, ſpecies, dignitas oris, & vultus. Augaliſte, graźibe.
- záſępić ſię, Contrahere frontem, obducere vultum. Suſiraukt.

Daukantas 1838
- Vultus, ûs, m. weidas, quo vultu meliore [e]ssent idant graksztesnî ~~botumet~~ [botu].

Jokantas 1936
- vultus (seniau voltus), ūs m
  1) veidas, veido bruožai, veido išraiška ex vultu cuiusdam ephori id intellexit N; *vultus gaudia prodens; animi dolorem vultu tegere; ne vultum quidem atque aciem oculorum ferre potuisse; sine suo vultu visiškai persimainęs; vultum fingere neišduoti savo veidu, susivaldyti; in adversis v. secundae fortunae gerere L apsimesti laimingu; vos tristitia vultusque decepit veido liūdnumas; kartais: rūstus veidas v. instantis tyranni; *voltu terrere.
  
  2) trop. išvaizda *unus erat toto naturae vultus in orbe; *salis placidi ramios jūros; horum homines nomen, orationem, voltum, incessum amabant.

Kuzavinis 2007
- vult|us, ūs m
  1. véidas; ◊ imāgo animī ~us est C véidas – síelos atspindỹs;
  
  2. véido ìšraiška (laetus C; tristis PM; torvus H; mināx O);
  
  3. žvil̃gsnis; ãkys; ~ūs āvertere C nukreĩpti žvil̃gsnį, nusisùkti; ~um dēmittere L nuléisti akìs; ~ūs ērigere Pt pakélti akìs;
  
  4. rūstùs véidas (īnstantis tyrannī H); aufer mē ~ū terrēre! H nustók manè gą̃sdinti rūsčiù véidu;
  
  5. prk.
  
  1) ìšvaizda (salis placidī V);
  
  2) ãtvaizdas, portrètas (Epicūrī PM)