ulter, tra, trum [iš senov. ollus „anas“ = ille] vartojamas tik abl. ultrā, ultrō kaipo adv.; comp. ulterior, ius ir sup. ultimus 3 I. comp. ulterior, ius;
adv. ulterius 1) anoje pusėje esąs, tolimesnis alter ulteriorem Galliam (= Galliam transalpinam) decernit, alter citeriorem; Hispania ulterior anapus Ebro; ulterior pars urbis
L;
*in ulteriore ripa; equitatus ulterior kavalerija toliau išstatyta;
*ulterius nihil est, nisi frigus;
subst. avidam ulteriorum (
n pl.) semper gentem
L.
a) tolimesnis, ilgesnis, senesnis, buvęs
†ulteriora mirari, praesentia sequi praeitis;
*ulteriora pudet docuisse kas toliau bus;
adv. *ulterius ne tende odiis.
b) laipsniui reikšti:
toliau, daugiau, blogiau *rogabat ulterius iusto; quid ulterius timendum foret?
L;
adv. *quid ulterius fieri potuit?
II. sup. ultimus (ultumus
P) 3 [
cnf. in-timus, ex-timus]
1)
a) tolimiausias, galiausias, paskutinis luna, quae ultima a caelo est; homines in extremis atque ultimis gentibus positi;
*praeponens ultima (verba) primis;
subst. †ultima orientis.
b) laiko atžvilgiu:
seniausias, pats pirmutinis; paskiausias tempus, antiquitas; ultima origo stirpis Romanae
N; ultimus regum; illud extremum atque u. senatūs consultum; dimicatio
L lemiamasai mūšis;
subst. ultimum orationis fuit
L kalbos galas; fidem ad ultimum praestare
L iki paskutiniam momentui; ad ultimum
L† pagaliau, galop, iki galui; ultimum
L† paskutinį kartą,
†ultimo galop; u. illud
L dabar paskutinį kartą.
a) didžiausias, smarkiausias, blogiausias crudelitas
L; discrimen ultimum regni
L; poena
L;
*tempus didžiausias pavojus;
subst. ultimum, ī
n kas didžiausia, blogiausia ad ultimum periculi venire
L; ultima audere, experiri
L; ultimum inopiae
L didžiausias vargas.
b) žemiausias, paskutinis, menkiausias ultimi militum
L.
