Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • 2. Tītān|is, idis (~idos) f
  • Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, tikrinis. Skiemenys: LLB (3)
  • Susiję: Tītānia
  • Jokantas 1936
    • Tītān, ānis m [Τιτάν], kartais Tītānus, ī m titanas, papr. pl. Tītānes arba Tītānī senoji dievų giminė, Dangaus (Urano) ir Žemės (Gejos) šeši sūnūs: Cronos (Saturnus), Hyperion, Oceanus, Coeus, Crius ir Japetus. Po Urano viešpatavo Saturnas. Bet ir iš jo paveržė sostą Jupiteris. Titanus Jupiteris uždarė į Tartarą. Sing. apie dievybę, kilusią iš vieno kurio titano, yp. apie Saulės dievą (Sol), Hiperiono sūnų; iš čia †Tītāniacus 3 ir Tītānius 3 titano, titanų, titaniškas; subst. Tītānia, f titano duktė arba ainė, pvz. Latona, Kejaus (Coeus) duktė, Diana, Latonos duktė; Tītānis, idis f titano duktė, Tetidė ir Kirkė.
  • Kuzavinis 2007
    • 2. Tītān|is, idis (ir ~idos) f [1. Tītānis] Titanìdė:
      1) titano (Helijo) duktė (Kirkė) O;
      2) titano (Japeto) dukraitė (Pyra) O;
      3) titano ainė (Diana) O