Thesaurus Latino-Lituanicus

a) čia esąs, čia matomas hic munitissimus habendi senatus locus; horum ora vultusque; haec consuetudo čionykštis; hic homo = ego P; *hunc hominem — me.

b) dabartinis haec aetas; haec tempora; hi mores; per hos annos paskutiniais metais.

c) toksai, šitoksai *hic ego sum; *ne fueris hic tu kad tu toksai nebūtum.

d) hic pažymi tai, ką kalbėtojas prieš tai buvo ką tik suminėjęs arba tuoj po ko kita nori paminėti: haec habui, de amicitia quae dicerem; hi Catilinae proximi familiaresque sunt; genus hoc erat pugnae; paprastai hic (prieš. ille) nurodo į tai, kas sakinyje yra artimiausia, bet kartais ir į tai, kas pagal žodžių tvarką yra toliau, bet iš prasmės kalbėtojui yra arčiau: cave Catoni anteponas ne istum quidem ipsum, quem Apollo sapientissimum iudicavit: huius (Catonis) facta, illius (Socratis) dicta laudantur.

e) hic... ille šitas... anas, vienas... kitas ignavia corpus hebetat, labor firmat: illa maturam senectutem, hic longam adulescentiam reddit; homines diversissimis studiis ducuntur: hic honoribus petendis, ille divitiis quaerendis operam dat.

a) hoc est tai yra, vadinas honos amplissimus, hoc est consulatus.

b) abl. n. hōc = hac re; hoc igitur cognito.

c) nom. ir acc. sing. n. hoc su gen. hoc commodi est, quod gerumas yra tas, kad; quid hoc sit nominis? P kas tai per žmogus?; quid hoc sit negotii? P ką tai reiškia?; h. noctis P šiuo nakties metu.

1. taĩ; ~ est melle dulcī dulcius Pl taĩ saldžiaũ ùž sáldųjį mẽdų; ~ ūnum scio, quod nihil sciam (Diogenēs) tìk taĩ žinaũ, kàd niẽko nežinaũ; ~ mē nōn laedunt CR taĩ manę̃s neliẽčia; ~ ūnum dēfuit C tìk tõ betrū́ko; ◊ ~ est C taĩ yrà; vadìnasi;

2. tìk taĩ; ~ certum est C tìk taĩ yrà tìkra;

3. (su gen.) taĩ (tíek); ~ cōpiārum L taĩ tíek kariúomenės; quid ~ est hominis? Pl kàs taĩ per̃ žmogùs?; quid ~ sit negōtiī? Pl ką̃ taĩ galė́tų réikšti?

4. (su beasmeniais veiksmažodžiais) štaĩ; lūcēscit ~ jam Pl štaĩ jaũ šviñta;

5. (sakinyje gretinamai kartojant įvardžių abl.) quo ..., hōc ... Pl kuõ ..., tuõ ...