- dīlacerātio
- dīlacero
- dīlāmino
- dīlanio
- dīlapidātio
- dīlapido
- dīlāpsio
- dīlāpsus
- dīlargior
- dīlātātio
- dīlātātor
- dīlātio
- dīlāto
- dīlātor
- dīlātōrius
- dīlātus
- dīlaudo
- dīlēctio
- dīlēctor
- dīlēctus 1
- dīlēctus 2
- dīlēctus 3
- dīlēxī
- dīlīdo
- dīligēns
- dīligenter
- dīligentia
- dīligibilis
- dīligo
- dīliquēsco
- dīlōrīco
- dīlūceo
- dīlūcēsco
- dīlūcidē
- dīlūciditās
- dīlūcido
- dīlūcidus
- dīlūculat
- dīlūculum
- dīlūdium
- dīluo
- dīlūtio
- dīlūtum
- dīlūtus
- dīluviālis
- dīluviēs
- dīluvio 1
- dīluvio 2
- dīluvium
- dīlūxī
- << >>
- dīlig|ēns, entis
- Būdvardis, 3 linksniuotė (tipas su -nt-), 1 galūnės. Skiemenys: LBL (3)
- Susiję: dīlēctus 1; dīlēxī; dīligo
- Jokantas 1936
dīligēns, entis (adv. -enter) su comp. ir sup. [ptc. iš diligo]
a) rūpestingas, uolus, sąžiningas, atidus uxor P, dux; iter caute diligenterque facere; su gen. imperii N kariuomenės vado pareigose; su dat. equis alendis; in omnibus rebus; in Gabinio sunt tam diligentes; trop. apie daiktus: relatio, scriptura, accusatio.b) trop. taupus homo frugi ac d.
- Kuzavinis 2007
- dīlig|ēns, entis 1. part. praes. iš dīligo;2. adj. (comp. ~entior PM; sup. ~entissimus C)1) stropùs, uolùs; kruopštùs, rūpestìngas (homo C); atidùs;2) prk.a) kruõpščiai padarýtas (remedia Se);b) taupùs C
- dīlig|ēns, entis