Rōbīgo

Rōbīg|o, inis f
Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, tikrinis. Skiemenys: LLA (3)

Sirvydas 1642
- —

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- rōbīgo (rūbīgo), inis f [senov. rōbus 3 „raudonas“]
  1) rūdis ant metalų *ferrum robigine roditur; dantų puvimas *livent robigine dentes.
  
  2) javų rūdis, kūlės *ut mala culmos ēsset (= ēderet) robigo; iš čia Rōbīgo, inis f dievybė, į kurią šaukdavos nuo javu rūdijimo.
  
  3) trop. rūdijimas, nieko neveikimas, tingėjimas *ingenium robigine longa laesum.

Kuzavinis 2007
- Rōbīg|o, inis f (ir ~us, ī m) Robigà, Robìgas, rom. dievybė, saugojusi javus nuo rūdžių, O, La, AG, Vr