Thesaurus Latino-Lituanicus

1) Latius 3 lotynų *montes; romėnų *forum.

2) Latiālis, e ir Latiāris, e Lacijaus *populus; Juppiter Latiaris kaipo lotynų sąjungos globėjas; jo šventė Latiar, āris n.

3) Latīnus 3 lotynų lingua, nomen; convertere in Latinum versti į lotynų k.; Latine loqui; feriae L. arba ties. Latīnae, ārum f lotynų sąjungos šventė pavasarį ant Albanų kalno L; subst. Latīnus, ī m

a) lotynas, Lacijaus gyventojas; pl. lotynai L, taip pat: žmonės, turėję ius Latii (žiūr. Latinitas); iš čia vėl Latīniēnsis, e ir subst. Latīniēnsēs, ium m lotynai.

b) Laurento karalius, išleidęs savo dukterį Laviniją už Enejaus.

1. Lãcijus, sritis vidurinėje Italijoje tarp Etrūrijos ir Kampanijos su svarbiausiu miestu Roma, V, C, H etc;

2. prk. lotỹnų téisė; jūs ~ī G lotỹnų téisė; ~um dare arba ~ō donāre PM suteĩkti lotỹnų téisę