- Surasta: 2
- adolēscēns 1
- adolēscēns 2
- 2. adolēsc|ēns, entis
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (tipas su -nt-), vyriškoji arba moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: BBLL (4)
- Jokantas 1936
adolēscēns, dažniau adulēscēns, entis [ptc. iš adolesco]
a) adj. su comp. priaugantis, jaunas homo, filia; adolescentior Academia.b) subst.α) jaunuolis iki 30 metų, tarp puer ir iuvenis, kartais ir apie vyresnio amžiaus asmenis, norint pabrėžti jaunumą palyginus su senectus.β) jaunuolė adulescens nuptast cum sene P.
- Kuzavinis 2007
- 2. adolēsc|ēns, entis sub. [1. adolēscēns] 1. m jaunuõlis, paauglỹs Pl, C;2. f jaunuõlė, paauglė̃ Te, C
- 2. adolēsc|ēns, entis sub. [1. adolēscēns]