- cōnsonantia
- cōnsonē
- cōnsono
- cōnsonus
- cōnsōpio
- cōnsors 1
- cōnsors 2
- cōnsortio
- cōnsortium
- cōnspargo
- cōnspatior
- cōnspectus 1
- cōnspectus 2
- cōnspergo
- cōnspersus
- cōnspēxī
- cōnspicābilis
- cōnspiciendus
- cōnspicillum
- cōnspicio
- cōnspicor
- cōnspicuum
- cōnspicuus
- cōnspīrātē
- cōnspīrātio
- cōnspīrātus 1
- cōnspīrātus 2
- cōnspīro 1
- cōnspīro 2
- cōnspisso
- cōnspondeo
- cōnspōnsor
- cōnspōnsus
- cōnspuo
- cōnspurco
- cōnspūto
- cōnspūtus
- cōnstabilio
- Cōnstāns
- cōnstāns
- cōnstanter
- cōnstantia
- Cōnstantīnopolis
- Cōnstantīnus
- Cōnstantius
- cōnstat
- cōnstātūrus
- cōnstēllātio
- cōnsternātio
- cōnsterno 1
- << >>
- cōnspīrāti|o, ōnis f
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LLLBA (5)
- Sirvydas 1642
-
ſpiknienie, Coitio, cõſenſio, conſpiratio, ſuſikałbeimas, ſuſitarimas - zgadzanie ſię, Conuenientia conſenſio, conſpiratio.
Suſideręimas[Suſidereimas]. - Zmawianie ſię ná kogo, Conſpiratio, Suſikałbeimas.
-
- Jokantas 1936
- cōnspīrātio, ōnis f [conspiro] a) santarvė, vienybė bonorum omnium.b) sąmokslas, suokalbis, susimokymas conspirationem detegere.
- Kuzavinis 2007
- cōnspīrāti|o, ōnis f [1. cōnspīro] 1. sutarìmas, vieningùmas; sántarvė, vienýbė (bonōrum omnium C);2. są́mokslas (mīlitāris T); ~ōnem dētegere Su atskleĩsti są́mokslą
- cōnspīrāti|o, ōnis f [1. cōnspīro]