bulla

bull|a, ae f
Daiktavardis, 1 linksniuotė (taisyklinga), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LB (2)

Sirvydas 1642
- Bąbel, babol, bańká ná wodźie. Bulla. Kunkáłas vnt wundenio, burbuołe.
- Beblę w wodźie. Agitando aquam ſonum, cieo, vel bullas. Burbinu wũdeni, burbuołes darau.
- Cętká. Bulla cinguli aurea, argentea, &c. Ceta.
- Pukiel ná rzędźie końſkim, ná paſach cętká, rc. Bulla cinguli. Seta.
- záponká, Torulus aureus, torus, bulla aurea, ornamentum aureum pileorum. Seta aukſina.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- bulla, ae f
  a) *burbulas.
  
  b) gumbas, buožė kaipo pagražinimas.
  
  c) bulla aurea auksinis medaljonas, auksinė širdelė kaipo amuletas, kurį nešiodavo užsikabinę ant kaklo triumfatoriai ir vaikai iš gerų šeimynų.

Kuzavinis 2007
- bull|a, ae f
  1. vandeñs bur̃bulas (perlūcida O); ◊ nōs nōn plūris sumus, quam ~ae Pt nè daugiaũ kaĩp vandeñs bur̃bulo tevertì ẽsame;
  
  2. gum̃bas, bum̃bulas, búožė Pl;
  
  3. sagà, są́saga V;
  
  4. medaliònas, auksìnė širdẽlė (kaip amuletas, kurį nešiodavo ant kaklo triumfatoriai ir piliečių vaikai) Pl; ◊ ~ā dīgnus J vaĩkiškas