- exta
- extābēsco
- extemplō
- extemporālis
- extendo
- extēnsē
- extēnsio
- extēnsīvus
- extēnsus
- extentio
- extentus
- extenuātio
- extenuātus
- extenuo
- exter
- exterebro
- extergeo
- extergo
- exterī
- exterior
- extermentārium
- exterminātio
- exterminātor
- exterminium
- extermino
- externa
- externo
- externus 1
- externus 2
- extero
- exterreo
- exterritātio
- extersī
- extersus 1
- extersus 2
- exterus
- extimēsco
- extimus
- extinguo
- extispex
- extispicium
- exto
- extollentia
- extollo
- extorno
- extorqueo
- extorreo
- extorris
- extorsī
- extortor
- << >>
- extermin|o, āre, āvī, ātum
- Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LLBA (4)
- Sirvydas 1642
-
Wyganiam, Expello, extermino, exturbo. Iſzwarau, iſztremiu.
-
- Jokantas 1936
- extermino 1 [iš ex terminis (expellere)] išvaryti anapus sienų, išvyti, ištremti peregrinos ex urbe; Pythagoras urbe atque agro exterminatus; de civitate; trop. auctoritatem, virtutem, quaestiones physicas.
- Kuzavinis 2007
- extermin|o, āre, āvī, ātum vt [ex + terminus] 1. išvarýti, pašãlinti, ištrem̃ti (aliquem urbe arba ex urbe C); pass. ~ārī išeĩti (cubiculō Ap); ◊ ~ātus animī Ap išė̃jęs ìš prõto;2. prk. (iš)naikìnti, panaikìnti (auctōritātem C);3. vėl. iškreĩpti, pérkreipti (faciem Vlg)
- extermin|o, āre, āvī, ātum vt [ex + terminus]