Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • argu|o, ere; arguī, argūtum
  • Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LBA (3)
  • Susiję: argūtus
  • Sirvydas 1642
    • Dowodzę. Probo, conuinco, arguo. Priſektinay párodźiu, priſeku ku kami.
    • Obwiniony, ab obwiniam, Reus, nocens, is qui arguitur, citatus ad ius. Aprayśitas.
    • Przeświadczyć co ná kogo, Teſtibus arguere, conuincere, planũ facere. Luditoiays iweykt.
    • Strofuię o co kogo, Arguo, increpo, obiurgo. Peykiu, baru.
    • Zádaię komu co ſromotnego. Criminor, arguo de crimine, obiecto crimẽ. v. Potwarzam, pomáwiam.
  • Jokantas 1936
    • arguo, uī 3 (ptc. arguitūrus S) [cnf. argentum „baltas metalas“] iškelti į šviesą:
      a) parodyti, išrodinėti, teigti su acc. c. inf. arguis occisum esse a Rabirio Saturninum; *degeneres animos timor arguit; virtus arguitur malis pasirodo nelaimėje; quoniam verbo arguit, verbo satis est negare.
      b) išrodinėti klaidingumą, peikti, barti nec ea culpa, quam arguo, omnium Albanorum est; leges ne usus quidem longo tempore arguit L; aliquem; su acc. c. inf.
      c) kaltinti, skųsti, įduoti servos neque arguo neque purgo; aliquem summi facinoris; te hoc crimine non arguo; de eo crimine arguitur; id quod me arguis; su acc. c. inf.; su nom. c. inf. Roscius arguitur occidisse patrem.
  • Kuzavinis 2007
    • argu|o, ere; arguī, argūtum vt
      1. iškélti aikštė̃n, atskleĩsti, paródyti (dēgenerēs animōs V);
      2. įrodinė́ti, teĩgti; ex audītū ~ere Pl teĩgti ìš núogirdų;
      3. įrodinė́ti klaidingùmą, peĩkti, nepritar̃ti Su, VP;
      4. káltinti, skų́sti, įdúoti; quī ~unt L káltintojai; quī ~untur L kaltinamíeji;
      5. treñkti (fulmine Lu)