- occultō 2
- occultum
- occultus
- occuluī
- occumbo
- occupātio
- occupātus
- occupo
- occurro
- occursāculum
- occursātio
- occursio
- occursito
- occurso
- occursus 1
- occursus 2
- Ōceanicus
- Ōceanis
- Ōceanītis
- Ōceanus
- Ocella
- ocellātī
- ocellātus
- ocellulus
- ocellus
- Ocelum
- ōchra
- Ōchus
- ōcimum
- ōcior
- ōcissimus
- ōciter
- ocliferius
- Ocnus
- ocrea
- ocreātus
- Ocriculānī
- Ocriculānus
- Ocriculum
- octachordos
- octagōnos
- octagōnum
- octangulus
- octāns
- octaphorum
- octaphorus
- octas
- octastȳlos
- octateuchos
- octāva
- << >>
- ocell|us, ī m
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: BLB (3)
- Sirvydas 1642
-
Oczko, Ocellus, ocellulus. Akiełe.
-
- Jokantas 1936
- ocellus, ī m. [dem. iš oculus] akis, akelė; trop. apie ką nors brangu, malonu ocelli Italiae; kaipo meilės žodelis: ocelle mi arba meus ocellus (voc.) P.
- Kuzavinis 2007
- ocell|us, ī m [dem. iš oculus] 1. akẽlė, akùtė Pl, O;2. prk.1) puošmenà; ~ī Itāliae C Itãlijos per̃lai;2) mal. džiaũgsmas; ~e mī! Pl màno džiaũgsme!
- ocell|us, ī m [dem. iš oculus]