- sigillo
- sigillum
- siglum
- sigma
- sīgnāculum
- sīgnātē
- sīgnātio
- sīgnātor
- sīgnātōrius
- sīgnātus
- Sīgnia
- sīgnifer 1
- sīgnifer 2
- sīgnifex
- sīgnificābilis
- sīgnificāns
- sīgnificanter
- sīgnificantia
- sīgnificātio
- sīgnificātīvē
- sīgnificātīvus
- sīgnificātor
- sīgnificātōrius
- sīgnificātus
- sīgnifico
- Sīgnīnī
- Sīgnīnus
- sīgno
- sīgnum
- sīl
- Sīla
- sīlāceus
- Silarus
- silenda
- silēns
- silentēs
- silentiōsus
- silentium
- Sīlēnus
- sileo
- siler
- silēsco
- Silēsia
- Silēsiī
- silex
- Sīliānus
- silicernium
- siliceus
- silicula
- silīgineus
- << >>
- sīgnific|o, āre, āvī, ātum
- Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LBBA (4)
- Susiję: sīgnificāns
- Jokantas 1936
sīgnifico 1 [signum — facio]
1) duoti ženklą, duoti suprasti, rodyti ut fumo atque ignibus significabatur; *nutu, quid velint; de fuga; suam voluntatem; canes significant, si fures venerunt; su acc. c. inf.; su ut; su neties. kl.2)a) atspėti ateitį futura significari posse; *quid exta sibi significent.b) apie žodžius: reikšti uno verbo duae res significantur.
- Kuzavinis 2007
- sīgnific|o, āre, āvī, ātum vt [sīgnum + facio] 1. dúoti žénklą (manū PJ); ródyti žénklus, signalizúoti (fūmō atque ignibus Cs); ~āre inter sē C dúoti víenas kitám žénklus;2. paréikšti, paskélbti, pranèšti; išréikšti (voluntātem C; īram vultū et vōce Q);3. dúoti supràsti; turė́ti omenyjè, nuródyti (Zēnōnem C);4. réikšti (ūno verbō rēs duās C);5. pranašáuti (futūra C)
- sīgnific|o, āre, āvī, ātum vt [sīgnum + facio]