- remōtē
- remōtio
- remōtus
- removeo
- remūgio
- remulceo
- remulcum
- remulsī
- remulsus
- Remulus
- remūnerātio
- remūnero
- remūneror
- Remūria
- remurmuro
- Remus
- rēmus
- rēn
- rēnālis
- renarro
- renāscor
- renāvigo
- reneo
- rēnēs
- renīdentia
- renīdeo
- renīdēsco
- renītor
- reno 1
- rēno 2
- renōdo
- renovāmen
- renovātio
- renovello
- renovo
- renūdo
- renuī
- renumero
- renūntiātio
- renūntio
- renūntius
- renuo
- renūtus
- reor
- repāgulum
- repando
- repandus
- reparābilis
- reparātio
- reparātor
- << >>
- remōti|o, ōnis f
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: BLBA (4)
- Sirvydas 1642
-
Oddalenie czego, Abalienatio alicui[us], remotio, amotio, depulſio. Attolinimas. - Odwod w práwie, Purgatio, culpæ remotio.
Iźſikalceimas[Iźſikalbeimas] nuog kaltibes tieſoy.
-
- Jokantas 1936
- remōtio, ōnis f [removeo] pašalinimas criminis atmetimas.
- Kuzavinis 2007
- remōti|o, ōnis f [removeo] 1. pašãlinimas Q; jur. nušãlinimas (tūtōris Dig);2. atmetìmas; ~o crīminis C ištéisinimas
- remōti|o, ōnis f [removeo]