- sug-
- Sugambrī
- suggero
- suggestio
- suggestum
- suggestus 1
- suggestus 2
- suggill-
- suggrandis
- suggredior
- suggrunda
- suggrundium
- sūgillātio
- sūgillo
- sūgo
- suī 1
- suī 2
- suī 3
- suīle
- suilla
- suillus
- Suiōnēs
- sulcābilis
- sulcāmen
- sulcātim
- sulcātor
- sulco
- sulcus
- sulfur
- sulfurāns
- sulfurātio
- sulfurātum
- sulfurātus
- sulfureus
- sulfurōsus
- Sulla
- Sullānī
- Sullānus
- Sulmo
- Sulmōnēnsēs
- sulphur
- Sulpicia
- Sulpiciānus
- Sulpicius 1
- Sulpicius 2
- sulpur
- sultis
- sum
- sum-
- sūmen
- summa
- summālis
- summāno
- Summānus
- summārium
- summārius
- summās
- summātim
- summātus
- summē
- summitās
- summō
- summopere
- summōtus
- summoveo
- summula
- summum 1
- summum 2
- summus
- sūmo
- sūmptifacio
- sūmptio
- sūmptito
- sūmptuārius
- sūmptuōsē
- sūmptuōsitās
- sūmptuōsus 1
- sūmptuōsus 2
- sūmptus 1
- sūmptus 2
- Sūnium
- Sunucī
- suo
- suovetaurīlia
- sup-
- supellex
- super 1
- super 2
- super-
- superā 1
- supera 2
- superābilis
- superabundo
- superaddo
- superaggero
- superātor
- superaurātus
- superbē
- superbia
- superbiloquentia
- superbio
- >>
- 3. su|ī, ōrum m
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: BL (2)
- Jokantas 1936
suus 3 (gen. pl. suum vietoje suōrum T) pron. poss.
1) savo, savas, nuosavas, jo(s), jų si anulum suum tibi tradidit; incidit in eandem invidiam, quam pater suus N; suae quisque fortunae faber kiekvienas nulemia savo likimą; sua cuique laus propria debetur; habenda ratio non sua solum, sed etiam aliorum; aliquem suum facere L perkant padaryti savu; sustiprinama galūnėmis -pte ir -met: suapte manu interficit; suopte ingenio L; suismet praesidiis capti L; suamet scelera S; subst. suum, ī n jo, jų, jo arba jų nuosavybė, dalykas, reikalas suum cuique tribuere; de suo dare iš savo turto; suum recuperare non posse; se suaque omnia; suī, ōrum m jo, jų, jo arba jų giminės, draugai, šalininkai, saviškiai, namiegos aequabiliter in alienos et in suos irruebat.2)a) ypatingas, tam tikras, atatinkamas, saviškas suo Marte pugnare L savo įprastu būdu; naves suum numerum habent; suo anno consulem fieri įstatymo nustatytais metais.b) patogus, tinkamas, pageidaujamas suo tempore atque alieno hostibus L; suo loco pugnam facere; Caesar hostem in suum locum elicuit; *ventis iturus non suis.c) būti pačiam sau ponu, būti nepriklausomam, savarankiškam in dusputando s. esse poterit; *vix sua erat vos turėjo protą.
- Kuzavinis 2007
- 3. su|ī, ōrum m [suus] savíeji, savìškiai (giminės, artimieji, bičiuliai, šalininkai) C, Cs