- herbēsco
- herbeus
- herbidus
- herbifer
- herbigradus
- herbilis
- herbipotēns
- Herbita
- Herbitēnsis 1
- Herbitēnsis 2
- herbitum
- herbo
- herbōsus
- herbula
- herbum
- herbuscula
- hercīsco
- Hercle
- herctum
- herctus
- Herculānēnsis
- Herculāneum
- Herculāneus
- Herculēs
- Herculeus
- Hercȳnia
- Hercȳnius
- Herdonea
- Herdonia
- here
- hērēdipeta
- hērēditāriē
- hērēditārius
- hērēditās
- hērēdito
- hērēdium
- Herenniānus
- Herennius
- hērēs
- herī
- hēricius
- herīlis
- Hērilliī
- Herillus
- hērināceus
- herīnus
- hērīx
- herma
- Hermae
- hermaeum
- << >>
- Hercule|us, a, um
- Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: LBBB (4)
- Jokantas 1936
Herculēs, is m (formos iš antrosios linksn.: gen. Herculī, voc. Hercule, hercule, hercle) [Ἡρακλῆς] Jupiterio ir Alkmenės sūnus, atlikęs dvylika žinomų sunkiųjų darbų (cnf. Eurystheus). Miręs buvo priskirtas prie dievų skaičiaus ir susituokė su Hebe. Tai garsiausias graikų mitologijos didvyrių, idealas vyro dorybių. Prisiekiant Herkulio vardu: voc. herculēs arba hercule ir hercle vardan Herkulio! tikrai! teisingai!; arba: mē herculēs, mē hercule, mē hercle (= ita me, Hercule, iuves) = dievaži! dievaž! lš čia Herculeus 3 H-lio; *Trachin Herkulio pastatytas; *urbs hospitis H. Krotono miestas; *urbs = Herculāneum; *litora prie Herkulanejaus; *arbos sidabrinis topolis; *corona iš sidabrinio topolio šakelių.
- Kuzavinis 2007
- Hercule|us, a, um adj. [Herculēs] Herãklio; ~a urbs O Herãklio miẽstas, t. y. Herkulanė́jas; ~a arbor V Herãklio mẽdis, t. y. túopa; ~a gēns O Herãklio giminė̃, t. y. Fãbijai; ~um astrum M Herãklio žvaigždýnas, t. y. Liū̃to žvaigždýnas; ~ae metae Lcn Herãklio stulpaĩ, dvi uolos iš abiejų Gibraltaro sąsiaurio pusių; ~um fretum Si Herãklio są́siauris, t. y. Gibraltãro są́siauris