gravis, e (adv. -iter) su comp. ir sup. [cnf. βαρύς] I.
1) sunkus, svarus onus, arma,
*pondus aratri; cibus sunkiai virškinamas;
*terra sunkiai išdirbama, gera; pretium aukšta kaina; aes grave
L svarinis asas; graviter cadere; graviter se habere jaustis nesveikam.
a) apie kvapą:
smarkus, bjaurus, dvokiąs *odor caeni;
*graviter spirans; apie garsą:
žemas, duslus vox bosas (
prieš. acuta sopranas),
*sonus; vocem recipere ab acutissimo usque ad gravissimum; graviter sonare žemai, dusliai skambėti.
b) sunkiai paliečiąs kūną:
sunkus, kenksmingas tempus anni, autumnus,
*aestus,
†locus.
c) sunkiai pakeliamas, slėgiąs sunkus labor, bellum, oppugnatio, hiems, senectus,
*curae,
*irae; si quid gravius accidat jei atsitiktų kokia nelaime;
subst. *graviora didesnės kančios; graviter aliquid accipere, ferre.
d) aitrus, žiaurus senatus consultum; gravisimis verbis reprehendere; graviter decernere de aliquo; aliquid gravius statuere in aliquem; gravius vindicare in aliquem.
e) svarus, svarbus, reikšmingas tres gravissimi historici
N; illa gravis Sullae victoria; quis Catone gravior in dicendo?; quae mihi ad spem obtinendae veritatis gravissima sunt; nec unquam fuit apud populum gravior oratio; causa, sententia, testimonia.
f) rimtas, garbingas, gerbiamas, įtakingas, tvirto nusistatymo auctoritas g. et magna; homo gravis aetate et meritis; tum graves sumus, tum subtiles; homo bonus et g.; vir moderatus et g.; graviter tractare aliquid; graviter dicere; de aliquo gravissime iudicare.
II.
1) apsunkintas, apkrautas *dextera iuculo gravis; navis
L prikrautas;
†miles apginkluotas sunkiaisiais ginklais, sunkiaginklis;
*sacerdos Marte g. nėščia iš Marso.
a) apsunkęs nuo valgio graves somno epulisque
L;
†potionis dulcedine.
b) apsunkęs nuo metų,
apsunkintas amžium g. iam aetate
L;
*malis annisque g.
