- inclīnātus
- inclīno
- inclitus
- inclūdo
- inclūsio
- inclūsor
- inclūsus
- inclutus
- incoāctus
- incoctilia
- incoctus 1
- incoctus 2
- incōgitābilis
- incōgitāns
- incōgitantia
- incōgitātus
- incōgito
- incōgnitus
- incōgnōscibilis
- incōgnōsco
- incohātus
- incohibilis
- incoho
- incoinquinātus
- incola
- incolentēs
- incolo
- incolumis
- incolumitās
- incomitātus
- incommeābilis
- incommendātus
- incommodātio
- incommodē
- incommodesticus
- incommoditās
- incommodo
- incommodum
- incommodus
- incommūtābilis
- incomparābilis
- incompertus
- incomplētus
- incompositē
- incompositus
- incomprehēnsibilis
- incōmptus
- inconcessus
- inconcilio
- inconcinnē
- << >>
- incol|a, ae m, f
- Daiktavardis, 1 linksniuotė (taisyklinga), vyriškoji arba moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LBB (3)
- Sirvydas 1642
-
Obywatel, Incola, habitator. Giwentoias. - Ośiadły, Incola regionis. Giwentoias.
-
- Jokantas 1936
- incola, ae m f [incolo] a) gyventojas urbis, insulae, aquarum, totius mundi.b) piliečio teisių neįgijęs gyventojas, nausėda (prieš. civis) peregrini atque incolae.
- Kuzavinis 2007
- incol|a, ae m, f [incolo] 1. gyvéntojas (urbis C); ~ae domuum mūrēs PM pẽlės – namų̃ gyvéntojos;2. tėviškė́nas, kraštiẽtis (noster C);3. naujakurỹs, nausėdỹs C;4. prk. iñtakas; ~a Padī PM Pãdo (ùpės) iñtakas
- incol|a, ae m, f [incolo]