- praefulgeo
- praefulsī
- praefultus
- praefurnium
- praegelidus
- praegestio
- praegnāns
- praegracilis
- praegrandis
- praegravidus
- praegravis
- praegravo
- praegredior
- praegressio
- praegressus 1
- praegressus 2
- praegustātor
- praegusto
- praehendo
- praehibeo
- praejaceo
- praejacio
- praejūdicātum
- praejūdicium
- praejūdico
- praejuvo
- praelābor
- praelambo
- praelāpsus
- praelargus
- praelātio
- praelātus
- praelēctio
- praelēctor
- praelego
- praelībo
- praeligo
- praelocūtio
- praelocūtus
- praelongo
- praelongus
- praeloquor
- praelūceo
- praelūcidus
- praelūdium
- praelūdo
- praelūsio
- praelūstris
- praelūxī
- praemandātum
- << >>
- praejūdic|o, āre, āvī, ātum
- Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LLBA (4)
- Sirvydas 1642
-
Vprzedzony roźnym ſądem. Præiudicatus, præſumptus. Prałynktas, parunktas.
-
- Jokantas 1936
- prae-iūdico 1 lig laiko spręsti, iš anksto spręsti, lemti de maleficio; re semel atque iterum praeiudicata; eventūs belli L; opinio praeiudicata iš anksto susidaryta nuomonė; pro praeiudicato ferre L laikyti iš anksto išspręsta; ptc. praeiūdicātum, ī n pirmalaikis sprendimas.
- Kuzavinis 2007
- praejūdic|o, āre, āvī, ātum [prae + jūdico] sprę́sti per̃ ankstì; ìš añksto sprę́sti, lémti (aliquid dē aliquā rē C); opīnio ~āta C ìš añksto susidarýta núomonė; prō ~ātō ferre L laikýti ìš añksto išsprę́sta