amplector

amplect|or, ī; amplexus sum
Veiksmažodis, 3 asmenuotė, deponentinis. Skiemenys: LLB (3)
Susiję: amplexus 1

Sirvydas 1642
- Obłapiam, Amplector, amplexor, complector, amplexu teneo aliquem. Apkabinu.
- Ogárnąć co, Amplector, complector, circumplector aliquid, capio, circumuenio. Aprepiu, ~~apimus~~ [apimu].
- Rozmiłowáć ſię kogo, Adamare, amplecti, concipere amorem erga aliquem. Aźuſimiłet.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- am-plector, amplexus sum 3 [am = ambi ir plecto „pinti“, taigi „apipinti“]
  1) apimti, aps(i)kabinti *corpus amatum; modo genua modo dextram L; aram manibus; *divorum simulacra.
  
  2) trop.
  
  a) apsupti, apsiausti hostium aciem; XV milia passuum circuitu amplexus hoc spatio populabatur; quantum munimento amplectitur loci L; *nox tellurem alis apgaubia; †Oceanus totum amplectitur orbem.
  
  b) branginti, mylėti, aukštai vertinti, puoselėti tanto amore suas possessiones amplexi tenebant; aliquem amicissime; artem; rem publicam nimium; qui mortis poenam removet, ceterorum suppliciorum omnes acerbitates amplectitur; ius civile vehementissime; *hoc uno se amplectitur tas tik viena jį džiugina.
  
  c) suimti į galvą, apsvarstyti iudex omnia consilio amplectitur.
  
  d) apimti, išreikšti, išdėstyti edicto plus amplecteris quam lege; hoc argumentum pluribus verbis amplecterer; omnes res per scripturam.

Kuzavinis 2007
- amplect|or, ī; amplexus sum dep. vt [amb + plector]
  1. apim̃ti, apglė́bti, apkabìnti (aliquem Pl; aliquid manibus L); apsivynióti; serpēns arboris ~ēns stirpem Lu gyvãtė, apsivyniójanti apiẽ mẽdžio kamíeną;
  
  2. prk.
  
  1) apsùpti, apsiaũsti (hostium aciem L); apjúosti (urbem mūrō H);
  
  2) užim̃ti (Graeciam omnem L);
  
  3) apmąstýti, apsvarstýti (aliquid cōnsiliō C);
  
  4) labaĩ vértinti, brangìnti, púoselėti, mylė́ti (aliquem amīcissimē C);
  
  5) išréikšti, išdė́styti (breviter PJ);
  
  6) bū́ti užsiė̃musiam (atsidãvusiam); illud, quod amplexus sum C taĩ, kuõ àš esù užsiė̃męs;
  
  7) priim̃ti; périmti (inclēmentiam T)