- colōs
- colossēus
- colossiaeus
- colossicos
- colossicus
- colossus
- colostrum
- coluber
- colubra
- colubrifer
- colubrīnus
- coluī
- cōlum
- columba
- columbar
- columbārium
- columbārius
- columbīnus
- columbor
- columbulātim
- columbulus
- columbus
- columella
- Columella
- columen
- columna
- columnāris
- columnārium
- columnārius
- columnātio
- columnātus
- colurnus
- colus
- com
- com-
- coma
- Comāna
- comāns
- cōmarchus
- comātus
- combibo 1
- combibo 2
- combīnātio
- combīno
- combūro
- combustio
- combustus
- comedo 1
- comedo 2
- Cōmēnsēs
- << >>
- colōni|a, ae f
- Daiktavardis, 1 linksniuotė (taisyklinga), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: BLBB (4)
- Sirvydas 1642
-
Oſada nowa puſtego kráiu, Colonia, Nauias ſodźius. - Oſadzam puſty kray, Colloco colonos, coloniam pono, deduco colonos, occupo regionem coloniis, Apſodinu źiemy, ſzali źmonemu.
- Oſadzam puſty kray, Colloco colonos, coloniam pono, deduco colonos, occupo regionem coloniis, Apſodinu źiemy, ſzali źmonemu.
-
- Jokantas 1936
- colōnia, ae f [colonus] a) kolonija, išeivių įkurtas miestas constituere coloniam; colonos deducere in colonias.b) trop. kolonistai, išeiviai coloniam mittere in locum aliquem, aliquo; deducere coloniam įkurti koloniją.
- Kuzavinis 2007
- colōni|a, ae f [colōnus] 1. kolònija (išeivių iš metropolijos įkurta gyvenvietė svetimoje teritorijoje); ~am dēdūcere (condere VP) C įkùrti kolòniją;2. prk. kolonìstai, pérsikėlėliai C
- colōni|a, ae f [colōnus]