- indiscussus
- indisertē
- indisertus
- indispositē
- indispositus
- indisputābilis
- indissociābilis
- indissolūbilis
- indistīnctus
- inditus
- indīviduitās
- indīviduum
- indīviduus
- indīvīsibilis
- indīvīsus
- indīxī
- indo
- indocilis
- indoctē
- indoctus
- indolēns
- indolentia
- indolēs
- indolēsco
- indomābilis
- indomitus
- indormio
- indōtātus
- indu
- indubitābilis
- indubitanter
- indubitātē
- indubitātus
- indubito
- indubius
- indūco
- inductio
- inductus 1
- inductus 2
- indūcula
- induī
- indulgēns
- indulgenter
- indulgentia
- indulgeo
- indulsī
- indultor
- indultus 1
- indultus 2
- indūmentum
- << >>
- indorm|io, īre, īvī, ītum
- Veiksmažodis, 4 asmenuotė. Skiemenys: LLBA (4)
- Jokantas 1936
in-dormio 4 a) miegoti ant ko, su dat. *congestis undique saccis.b) pramiegoti, nesirūpinti kuo tantae causae (dat.); huic tempori praleisti tinkamą progą; in isto homine colendo progą pareikšti šiam žmogui pagarbą.
- Kuzavinis 2007
- indorm|io, īre, īvī, ītum vi [1. in + dormio] 1. miegóti (ant ko); ~īre saccīs H miegóti añt maišų̃;2. prk. pramiegóti; nesirū́pinti (kuo); ~īre huic temporī C praléisti tiñkamą prógą
- indorm|io, īre, īvī, ītum vi [1. in + dormio]