- dēsīderātīvus
- dēsīderium
- dēsīdero
- dēsidia 1
- dēsīdia 2
- dēsidiābulum
- dēsidiōsē
- dēsidiōsus
- dēsīdo
- dēsīgnātio
- dēsīgnātor
- dēsīgnātus
- dēsīgno
- dēsiī
- dēsilio
- dēsino
- dēsipiēns
- dēsipio
- dēsisto
- dēsitus
- dēsōlātio
- dēsōlātor
- dēsōlātus
- dēsōlo
- dēsomnis
- dēspectātio
- dēspectātor
- dēspectio
- dēspecto
- dēspectus 1
- dēspectus 2
- dēspērābilis
- dēspēranter
- dēspērātē
- dēspērātio
- dēspērātus
- dēspēro
- dēspēxī
- dēspicātio
- dēspicātus 1
- dēspicātus 2
- dēspicientia
- dēspicio
- dēspicor
- dēspoliātio
- dēspoliātor
- dēspolio
- dēspondeo
- dēspōnsātio
- dēspōnso
- << >>
- 2. dēspicāt|us, ūs m
- Daiktavardis, 4 linksniuotė, vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: LBLB (4)
- Jokantas 1936
1. dēspicātus, ūs m = dēspicātio (vart. tik dat. sing.) aliquem despicatui habere P.
- Kuzavinis 2007
- 2. dēspicāt|us, ūs m [dēspicor] pãnieka; aliquem ~uī habēre Pl (dūcere C) niẽkinti ką̃
