- prīncipium
- prīncipor
- prīnus
- prior
- priōrātus
- priōrēs
- priorsum
- priorsus
- prīscē
- prīscus
- prisma
- prista
- prīstinus 1
- pristīnus 2
- pristis
- prius 1
- prius 2
- priusquam
- prīvantia 1
- prīvantia 2
- prīvātim
- prīvātio
- prīvātīvus
- prīvātum
- prīvātus 1
- prīvātus 2
- Prīvernās 1
- Prīvernās 2
- Prīvernātēs
- Prīvernum
- prīvīgna
- prīvīgnus
- prīvilēgiārius
- prīvilēgiātus
- prīvilēgium
- prīvo
- prīvus
- prō 1
- prō 2
- prō quaestōre
- prō-
- proāgorus
- proauctor
- proavia
- proavītus
- proavus
- proba
- probābilis
- probābilitās
- probābiliter
- << >>
- prīncipāt|us, ūs m
- Daiktavardis, 4 linksniuotė, vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: LBLB (4)
- Jokantas 1936
prīncipātus, ūs m [princeps] 1)a) pirmoji vieta sol astrorum omnium principatum tenet; tenere p. sententiae teisė pirmam paduoti balsą.b) aukščiausioji, vyriausioji galia, viršenybė, vadovavimas, hegemonija p. alicui tradere; de p. contendere; p. Galliae totius obtinere.c) †ciesoriaus valdžia †Nerva miscuit principatum et libertatem jungė monarchiją su respublika; trop. ciesorius.2) filosofijoje: pagrindinė jėga animi principatus, id est ratio; pradžia.
- Kuzavinis 2007
- prīncipāt|us, ūs m [2. prīnceps] 1. pirmenýbė, pirmóji vietà; vadovãvimas; viešpatãvimas (tōtīus Galliae Cs); viršenýbė Vlg;2. principãtas, imperãtoriaus valdžià PM; prk. imperãtorius T;3. filos. pagrindínė jėgà, veiksnùs prãdas (animī C);4. pradžià (temporis C)
- prīncipāt|us, ūs m [2. prīnceps]
