- togāta
- togātus 1
- togātus 2
- togula
- Tolbiācum
- Tolēnus
- tolerābilis
- tolerābiliter
- tolerāns
- toleranter
- tolerantia
- tolerātio
- tolero
- Tolētānī
- Tolētānus
- Tolētum
- tollēno
- tollo
- Tolōsa
- Tolōsānī
- Tolōsānus
- Tolōsās
- Tolōsātēs
- Tolumnius
- tolūtāris
- tolūtārius
- tolūtim
- tomāculum
- tōmentēllus
- tōmentōsus
- tōmentum
- tōmex
- Tomī
- tōmica
- Tomis
- Tomītae
- Tomītānus
- Tomītis
- tomus
- Tonāns
- tondeo
- tondo
- tonēsco
- tongeo
- tōnitrālis
- tonitrū
- tōnitruālis
- tōnitruo
- tonitrus
- tonitruum
- << >>
- 1. togāt|us, a, um
- Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: BLB (3)
- Jokantas 1936
togātus 3 [toga] 1) su toga Graeculus iudex; *gens romėnai; Gallia togata romėnams patekusi šiaur. Italijos dalis.2) subst.a) romėnų pilietis sive togatus sive Siculus; unus e togatorum numero.b) pilietis taikos drabužiais cui uni togato (senatus) supplicationem decrevit.c) trop. togāta, ae f (sc. fabula) romėnų tautiška drama, kur romėnų gyvenimas buvo vaizduojamas nacionališkuose drabužiuose.
- Kuzavinis 2007
- 1. togāt|us, a, um adj. [toga] dė̃vintis tògą, sù togà; gēns ~a V tautà, nešiójanti tògą, t. y. romė́nai