auspicium

auspici|um, ī n
Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: LBBB (4)

Sirvydas 1642
- Hetmánienie, Ductus, auſpicium, imperium, ducatus. Kariowedimas, waldźioimas.
- przodkowánie, Auſpicium, imperium pirmibe
- Szczęśćia znák, Omen, auſpicium, źinkłas łaymibes.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- auspicium, iī n [auspex]
  1)
  
  a) ženklų stebėjimas iš paukščių, būrimas iš paukščių in auspicio esse burti iš paukščių; mittere pullarium in auspicia L.
  
  b) būrimo teisė iš paukščių habere a.; auspicia ponere atsistatydinti iš vietos, duodančios teisę burti iš paukščių.
  
  2) trop.
  
  a) kadangi tą teisę karo metu turėdavo tik vyriausias karo vadas: vyriausias vadovavimas alicuius imperio auspicioque L.
  
  b) kadangi kiekvienas svarbus įvykis būdavo pradedamas būrimais, - pradžia †auspicia belli arba †regni incipere arba coepisse ab aliqua re.
  
  c) buriamasai ženklas optimum; facere a. L duoti ženklą (apie paukščius); cui si vitiosa libido fecerit auspicium H.

Kuzavinis 2007
- auspici|um, ī n [auspex]
  1. auspìcijos, būrìmas ìš paũkščių; in ~ō esse C atlìkti auspìcijas, bùrti ìš paũkščių;
  
  2. auspìcijų (būrìmo ìš paũkščių) téisė; ~a habēre L turė́ti auspìcijų téisę; ~a (dē)pōnere C atsisakýti auspìcijų téisės;
  
  3. prk.
  
  1) vadovãvimas; ~a in exercitū habēre L vadováuti kariúomenei; suīs ~īs dūcere vītam V gyvénti sàvo núožiūra;
  
  2) buriamàsis (pranašìngas) žénklas (vānum P; fēlīx Ju); ~um facere L dúoti žénklą (apie paukščius);
  
  3) pradžià; ~a bellī incipere Ju pradė́ti kãrą