cēra

cēr|a, ae f
Daiktavardis, 1 linksniuotė (taisyklinga), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LB (2)

Sirvydas 1642
- Bielony woſk, płotno. Inſolata cera, tela. Iźbaltintas waſzkas, drobe.
- Formuię, kſztáłtuię. Formo, fingo aliquid è cera, argilla &c. figuro. źiedźiu, lipiu, lienu.
- woſk, Cera, waſzkas.
- woſzczyny, Faui expreſſi cera illota, waſzkas ne koſztas.
- przylepiam, Affigo cerâ, pice, &c. prilipiu

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- cēra, ae f [κηρός]
  1) vaškas.
  
  2) trop.
  
  a) vašku aptraukta medinė lentelė rašyti, vaškuota lentelė codicis extrema cera puslapis; primae duae cerae; ceris aliquid mandare; in ceras aliquid referre užrašyti ką.
  
  b) vaško antspaudas in illo testimonio cera est.
  
  c) vaško figūra, senolių atvaizdai iš vaško *dispositae per atria cerae.

Kuzavinis 2007
- cēr|a, ae f
  1. vãškas; ~a flāva O geltónas vãškas;
  
  2. prk.
  
  1) vaškúota rãšomoji lentẽlė; pùslapis; scrībitur ~īs Q rãšoma vaškúotose lentẽlėse; prīmae duae ~ae Su dù pirmíeji pùslapiai;
  
  2) vãško añtspaudas (in testimōniō C);
  
  3) vaškìnė figūrà, ãtvaizdas O