- circumfossus
- circumfringo
- circumfundo
- circumgemo
- circumgesto
- circumgredior
- circumjaceo
- circumjicio
- circumjecta
- circumjectus 1
- circumjectus 2
- circumiī
- circumit-
- circumlambo
- circumlātus
- circumligo
- circumlinio
- circumlino
- circumlitio
- circumlūcēns
- circumluo
- circumluvio
- circummitto
- circummūgio
- circummūnio
- circummūnītio
- circumnāscor
- circumnāvigo
- circumnecto
- circumpadānus
- circumpendeo
- circumplaudo
- circumplecto
- circumplector
- circumplexus
- circumplico
- circumpōno
- circumpōtātio
- circumrādo
- circumrētio
- circumrōdo
- circumsaepio
- circumscindo
- circumscrībo
- circumscrīptio
- circumscrīptor
- circumscrīptus
- circumseco
- circumsecus
- circumsedeo
- << >>
- circummūn|io, īre, īvī, ītum
- Veiksmažodis, 4 asmenuotė. Skiemenys: LLLBA (5)
- Sirvydas 1642
-
Ogradzam co, Circummunio, præſæpio, prætendo ſepem, munio. Aptweriu.
-
- Jokantas 1936
- circum-mūnio (-moenio P) 4 įtvirtinti aplinkui, apsupti iš visų pusių įtvirtinimais, išvesti aplinkui sienas oppidum valio castellisque; montem opere.
- circum-mūnio (-moenio P) 4 įtvirtinti aplinkui, apsupti iš visų pusių įtvirtinimais, išvesti aplinkui sienas oppidum valio castellisque; montem opere.
- Kuzavinis 2007
- circummūn|io, īre, īvī, ītum vt [circum + mūnio] 1. sutvìrtinti apliñkui, ìš visų̃ pùsių apsùpti įtvìrtinimais (urbem Cs);2. aptvérti, apsáugoti (plantās caveīs Co);3. apsùpti, apgul̃ti Cs
- circummūn|io, īre, īvī, ītum vt [circum + mūnio]