- cōmptūra
- cōmptus 1
- cōmptus 2
- compulī
- compulsio
- compulso
- compulsus 1
- compulsus 2
- compūnctio
- compungo
- compūrgo
- computābilis
- computātio
- computātor
- compūtēsco
- computo
- computrēsco
- computus
- comula
- Cōmum
- con-
- cōnāmen
- cōnāmentum
- cōnātio
- cōnātum
- cōnātus
- conb-
- conca
- concaco
- concado
- concaedēs
- concalefacio
- concalefactōrius
- concalefīo
- concaleo
- concalēsco
- concalfacio
- concalfactōrius
- concallēsco
- concalluī
- concaluī
- concamerātio
- concamero
- Concanī
- concastīgo
- concavo
- concavum
- concavus
- concēdo
- concelebro
- << >>
- cōnāt|um, ī n
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: LLB (3)
- Jokantas 1936
cōnātum, ī n [conor], dažn. pl. mėginimas, žygis, išdrįsimas eius conatum contra patriam deprehendero; conata efficere.
- Kuzavinis 2007
- cōnāt|um, ī (ppr. pl. ~a, ōrum) n [cōnor] 1. mėgìnimas C;2. sumãnymas; sumanýtas (pradė́tas) dárbas (žỹgis); ~a perficere Cs įgyvéndinti sumãnymus
- cōnāt|um, ī (ppr. pl. ~a, ōrum) n [cōnor]