- cōnfīnium
- cōnfīnxī
- cōnfīo
- cōnfīrmātē
- cōnfīrmātio
- cōnfīrmātīvē
- cōnfīrmātīvus
- cōnfīrmātor
- cōnfīrmātrīx
- cōnfīrmātus
- cōnfīrmitās
- cōnfīrmo
- cōnfīrmor
- cōnfiscātio
- cōnfisco
- cōnfīsio
- cōnfīsus
- cōnfiteor
- cōnfīxī
- cōnfīxilis
- cōnfīxio
- cōnfīxus
- cōnflagrātio
- cōnflagro
- cōnflātūra
- cōnflīctātio
- cōnflīctio
- cōnflīcto
- cōnflīctor
- cōnflīctus
- cōnflīgo
- cōnflo
- cōnfluēns
- Cōnfluentēs
- cōnfluo
- cōnfluvium
- cōnflūxī
- cōnfodio
- cōnfoederātio
- cōnfoedero
- cōnfoedo
- cōnfōrmātio
- cōnfōrmis
- cōnfōrmo
- cōnforto
- cōnfossus
- cōnfoveo
- cōnfrāctio
- cōnfrāctus
- cōnfraga
- << >>
- cōnflīcti|o, ōnis f
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LLBA (4)
- Sirvydas 1642
-
Zbiianie ſię iedney rzeczy z drugą, vderzenie wśię. Colliſus, conflict[us], conflictio. Iſitikimas ko ſu kuo.
-
- Jokantas 1936
- cōnflīctio, ōnis f [confligo] susimušimas, susidavimas duorum corporum inter se; trop. susirėmimas, susikirtimas, ginčas, konfliktas.
- Kuzavinis 2007
- cōnflīcti|o, ōnis f [cōnflīgo] 1. susidaužìmas, susidūrìmas (duōrum corporum Q);2. susirėmìmas, grumtỹnės (tōtīus exercitūs AG);3. prk. (nuomonių) susikirtìmas, nesutarìmas, giñčas C
- cōnflīcti|o, ōnis f [cōnflīgo]