- cōnfugium
- cōnfuit
- cōnfulcio
- cōnfulgeo
- confulsī
- confultus
- cōnfundo
- cōnfūsē
- cōnfūsim
- cōnfūsio
- cōnfūsus
- cōnfūtātio
- cōnfūtātor
- cōnfūto
- cōnfutuo
- cong-
- congarrio
- congaudeo
- congelāsco
- congelātio
- congelo
- congeminātio
- congemino
- congemo
- congenitus
- conger
- congeriēs
- congero
- congessī
- congestīcius
- congestio
- congestus 1
- congestus 2
- congiālis
- congiārium
- congiārius
- congius
- conglacio
- conglīsco
- conglobātim
- conglobātio
- conglobo
- conglomerātio
- conglomero
- conglūtinātio
- conglūtino
- congrātulātio
- congrātulor
- congredior
- congregābilis
- << >>
- congenit|us, a, um
- Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: LBBB (4)
- Sirvydas 1642
-
Przyrodzony, wrodzony, Naturalis, natiuus, co[n]genitus. prigimtas.
-
- Jokantas 1936
- †con-genitus 3 drauge kilęs, drauge atsiradęs.
- Kuzavinis 2007
- congenit|us, a, um adj. [con + genitus] 1. kartù gìmęs, draugè atsirãdęs PM;2. į̃gimtas PM
- congenit|us, a, um adj. [con + genitus]