- cōnspōnsus
- cōnspuo
- cōnspurco
- cōnspūto
- cōnspūtus
- cōnstabilio
- cōnstāns
- Cōnstāns
- cōnstanter
- cōnstantia
- Cōnstantīnopolis
- Cōnstantīnus
- Cōnstantius
- cōnstat
- cōnstātūrus
- cōnstēllātio
- cōnsternātio
- cōnsterno 1
- cōnsterno 2
- cōnstīpātio
- cōnstīpo
- cōnstitī
- cōnstitio
- cōnstituo
- cōnstitūtio
- cōnstitūtor
- cōnstitūtum
- cōnstitūtus
- cōnsto
- cōnstrātum
- cōnstrātus
- cōnstrāvī
- cōnstrictio
- cōnstrictus
- cōnstringo
- cōnstrūctio
- cōnstrūctīvus
- cōnstrūctor
- cōnstruo
- cōnstuprātio
- cōnstuprātor
- cōnstupro
- cōnsuādeo
- Cōnsuālia
- cōnsuāsī
- cōnsuāsor
- cōnsuāsus
- cōnsubstantiālis
- cōnsubstantiālitās
- cōnsūcidus
- << >>
- cōnstitūti|o, ōnis f
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LBLBA (5)
- Sirvydas 1642
-
Obwod prawny. Teſtium conſtitutio, accerſitus. Apweydimas tieſos. - Poſtánowienie, Conſtitutio, paſtatimas.
-
- Jokantas 1936
- cōnstitūtio, ōnis f [constituo] a) įrengimas, įtaisymas, santvarka firma corporis sudėjimas; prima naturae; ista religionum.b) nustatymas causae ginčo objekto; summi boni sąvokos apibrėžimas.c) parėdymas ex nova c. senatus L.
- Kuzavinis 2007
- cōnstitūti|o, ōnis f [cōnstituo] 1. sándara (nātūrae C); sudėjìmas (corporis C); sántvarka (reī pūblicae C);2. nustãtymas (causae rhH); apibrėžìmas (summī bonī C);3. nutarìmas, pótvarkis (senātūs C)
- cōnstitūti|o, ōnis f [cōnstituo]