- hūcusque
- huī
- hujuscemodī
- hujusmodī
- hūmāna
- hūmānē
- hūmānitās
- hūmāniter
- hūmānitus
- hūmāno
- hūmānum
- hūmānus 1
- hūmānus 2
- humātio
- humātor
- humātus
- hūmectātio
- hūmecto
- hūmectus
- hūmefacio
- hūmeo
- humerāle
- humerus
- hūmēsco
- humī
- hūmida
- hūmidē
- hūmiditās
- hūmido
- hūmidulus
- hūmidum
- hūmidus
- hūmifer
- hūmifico
- hūmificus
- hūmigo
- humiliātio
- humilifico
- humilio
- humilis
- humilitās
- humiliter
- humilito
- humo
- hūmor
- hūmōrōsus
- humus
- Hungarī
- Hungaria
- Hunnī
- << >>
- humī
- Prieveiksmis. Skiemenys: BL (2)
- Sirvydas 1642
-
Obałam kogo, Sterno aliquem humi, fundo abijcio. Parmetu ku, błoſzkiu źiemen.
-
- Daukantas 1838
- Humi. Ont żámî, żámin.
- Jokantas 1936
- humus, ī f [cnf. χαμαί „ant žemės“] 1)a) žemė, dirvožemis *propter humum volare; *aliquem in humum proicere; *mandare humo corpus; *fundit h. flores; *pede humum quatere; quos h. iniecta contegeret; *humum ore mordere (iš skausmo) graužti žemę.b) humī (locat.) ant žemės h. iacēre; *prosternere aliquem h.; humi arido atque arenoso S; locus circiter duodecim pedes h. depressus S įdubusi į žemę.c) humō iš žemės, nuo žemės *surgere h.; *se tollere; taip pat: = humi; *iacet resupinus.2) trop. šalis, kraštas *Punica, *Pontica.
- Kuzavinis 2007
- humī adv. [humus] žẽmėje, añt žẽmės; jacēre ~ C gulė́ti añt žẽmės