- īnsīgniter
- īnsīgnītus 1
- īnsīgnītus 2
- īnsilio
- īnsimulātio
- īnsimulātor
- īnsimulo
- īnsincērus
- īnsinuātio
- īnsinuo
- īnsipidus
- īnsipiēns
- īnsipienter
- īnsipientia
- īnsipio
- īnsisto
- īnsitio
- īnsitīvus
- īnsitor
- īnsitum
- īnsitus
- īnsociābilis
- īnsōlābiliter
- īnsōlātor
- īnsolēns
- īnsolenter
- īnsolentia
- īnsolēsco
- īnsolidus
- īnsolitus
- īnsōlo
- īnsolūbilis
- īnsolūbiliter
- īnsomnia
- īnsomnis
- īnsomnium 1
- īnsomnium 2
- īnsonāns 1
- īnsonāns 2
- īnsono
- īnsōns
- īnsonuī
- īnsōpītus
- īnspectio
- īnspecto
- īnspector
- īnspectus 1
- īnspectus 2
- īnspērābilis
- īnspērāns
- << >>
- īnsol|ēns, entis
- Būdvardis, 3 linksniuotė (tipas su -nt-), 1 galūnės. Skiemenys: LBL (3)
- Jokantas 1936
īn-solēns, entis (adv. -enter) su comp. ir sup. a) nepratęs, negudęs, neprityręs *aspera aequora emirabitur insolens; multitudo insolens belli; malarum artium S; †audiendi, in dicendo.b) nepaprastas, perdėtas, be saiko *laetitia, †gaudium, †divitiae; qui in sua re egentissimus fuisset, erat insolens in aliena leidžiąs svetimą turtą.c) apie elgesį: išdidęs, išpuikęs, pasipūtęs insolenter invasit in eius viri fortunas; non sum tam insolens in dicendo.
- Kuzavinis 2007
- īnsol|ēns, entis adj. [2. in + soleo] (comp. ~entior C, sup. ~entissimus C) 1. neįprãtęs, nepriprãtęs; nepatýręs, neįgùdęs; ~ēns in dīcendō C neįgùdęs sakýti kalbàs;2. nepàprastas, keĩstas; pérdėtas, besaĩkis; laetitia ~ēns H besaĩkis džiaũgsmas; ~ēns in pecūniā C išléidžiantis pìnigus, išlaidùs;3. išdidùs, išpuĩkęs, pasipū̃tęs; įžūlùs C
- īnsol|ēns, entis adj. [2. in + soleo] (comp. ~entior C, sup. ~entissimus C)
