jūsta

jūst|a, ōrum n
Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: LB (2)

Sirvydas 1642
- Pogrzeb ſpráwuię, Parento alicui, iuſta alicui facio, celebro alicui funus. pakaſinas darau.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- iūstus 3 (adv. -ē) su comp. ir sup.
  1)
  
  a) teisingas homo, vir, iudex; in socios; trop. in servitute iusta esse tarnauti pas teisingą poną; lex Caesaris iustissima.
  
  b) teisėtas, tikras uxor; †iusti illi reges Dareus et Xerxes; iusto cum imperio in provinciam venit; sacramentum, causa, bellum; iusti dies įstatyme numatytos; subst. iūstum, ī n teisingumas, teisėtumas.
  
  2) trop.
  
  a) turįs pagrindo, pelnytas causa, triumphus, *ira.
  
  b) taisyklingas, tikras bellum, proelium, victoria pilna; i. iter paprastas dienos perėjimas; †iustis (sc. ad aciem) locis; iusto iure L su pilna teise; honores L įstatymo numatyta tvarka suteikiamos; ad iusti cursum amnis L iki pačios (tikros) upės tėkmės.
  
  3) subst. iūsta, ōrum n
  
  a) kas tinka, kas dera iusta praebere servis.
  
  b) papročiai, formalumai ludorum; i. funebria laidojimo apeigos; i. facere, solvere alicui pasitarnauti kam paskutinį kartą.

Kuzavinis 2007
- jūst|a, ōrum n [1. jūstus]
  1. kàs prìdera (priklaũso) pagal̃ téisę; ~a tua Te kàs táu priklaũso; ~a praebēre servīs C dúoti vergáms kàs bū́tina;
  
  2. papročiaĩ, ãpeigos, ceremònijos (mīlitāria L; fūnebria L; exequiārum C); ~a facere O arba (per)solvere alicuī C atidúoti kám paskutìnę pãgarbą