iūstus 3 (adv. -ē) su comp. ir sup. 1)
a) teisingas homo, vir, iudex; in socios;
trop. in servitute iusta esse tarnauti pas teisingą poną; lex Caesaris iustissima.
b) teisėtas, tikras uxor;
†iusti illi reges Dareus et Xerxes; iusto cum imperio in provinciam venit; sacramentum, causa, bellum; iusti dies įstatyme numatytos;
subst. iūstum, ī
n teisingumas, teisėtumas.
a) turįs pagrindo, pelnytas causa, triumphus,
*ira.
b) taisyklingas, tikras bellum, proelium, victoria pilna; i. iter paprastas dienos perėjimas;
†iustis (
sc. ad aciem) locis; iusto iure
L su pilna teise; honores
L įstatymo numatyta tvarka suteikiamos; ad iusti cursum amnis
L iki pačios (tikros) upės tėkmės.
a) kas tinka, kas dera iusta praebere servis.
b) papročiai, formalumai ludorum; i. funebria laidojimo apeigos; i. facere, solvere alicui pasitarnauti kam paskutinį kartą.
