- Lingonus
- lingua
- linguārium
- linguātus
- linguāx
- lingula
- lingulāca
- lingulātus
- linguo
- linguōsus
- līniger
- linīmentum
- linio
- linītus
- lino
- linquo
- linteāmen
- linteārius 1
- linteārius 2
- linteātus
- linteo
- linteolum
- linteolus
- linter
- linteum
- linteus
- lintrārius
- lintriculus
- līnum
- Linus
- līnxī
- līo
- Liparae
- Liparaeus
- Liparēnsēs
- Liparēnsis
- lippio
- lippitūdo
- lippus
- liquābilis
- liquāmen
- liquātio
- liquātōrium
- liquefacio
- liquefīo
- liqueo
- liquēsco
- liquet
- līquī 1
- liquī 2
- << >>
- linte|um, ī n
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: LBB (3)
- Sirvydas 1642
-
Chuſtá. Linteum. Skara. - Fleytuch. Linamentũ, pannus, deraſa linteorum lanugo. Suſkutos iźdrobes.
- Obrus. Mappa, æ. mẽſale linteum. Skotertis.
- Pierzę vel piorę chuſty. Lauo lintea. Wełeiu drapanas.
- Prześćierádło, Linteum, ſindon, f. linteamen. praſtiria.
-
- Jokantas 1936
- linteum, ī n [n iš linteus] drobė, drobinė skepeta; *burė.
- Kuzavinis 2007
- linte|um, ī n [linteus] 1. dróbė; dróbės gãbalas; linìnis audinỹs (skarà, skarẽlė, rañkšluostis, ãpdangalas, lovãtiesė, paklódė) C, L, PM;2. bùrė Ct; dare ~a ventīs O paléisti burès pavė̃jui
- linte|um, ī n [linteus]