- lītigāns
- lītigātio
- lītigātor
- lītigātus
- lītigiōsus
- lītigium
- lītigo
- lito
- lītorālis
- lītoreus
- lītotēs
- littera
- litterae
- litterālis
- litterārius
- litterātē
- litterātor
- litterātōrius
- litterātūra
- litterātus
- litterula
- Lituānī
- Lituānia
- Lituānicus
- litūra
- lītūrgus
- litus 1
- lītus 2
- lituus
- līvēdo
- līveo
- līvēsco
- līvī
- Līvia
- Līviānus
- līvidinus
- līvidus
- Līvius 1
- Līvius 2
- Livo
- Livonia
- līvor
- līx
- līxa
- līxius
- līxīvia
- līxīvium
- līxīvius
- līxīvus
- lixula
- << >>
- litūr|a, ae f
- Daiktavardis, 1 linksniuotė (taisyklinga), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: BLB (3)
- Jokantas 1936
litūra, ae f [lino]
a) išbraukimas rašto ant vaškuotos lentelės plačiuoju rašiklio (grifelio) galu, korektūra, pataisymas quod mendum ista litura correxit?; *carmen multa litura coërcet; trop. videtisne hoc totum nomen esse in litura? pataisytoje vietoje.b) trop. *ašarų dėmė rašte *quod littera (laiškas) lituras habet, laesit opus lacrimis poëta.
- Kuzavinis 2007
- litūr|a, ae f [lino] 1. užtepìmas; išbraukìmas, ištrynìmas; pataĩsymas, korektūrà (tabulārum C);2. prk. dėmė̃ (lacrimīs facta P)
- litūr|a, ae f [lino]