- murmur
- murmurātio
- murmurātor
- murmuro
- murra 1
- murra 2
- murrātus
- murreus 1
- murreus 2
- murrinus 1
- murrinus 2
- murtētum
- murteus
- murtinus
- murtum
- murtus
- mūrus
- mūs
- Mūs
- Mūsa
- mūsaeum
- mūsaeus
- Mūsaeus
- mūsarāneus
- musca
- muscārium
- muscārius
- muscātula
- muscātus
- mūscerda
- muscidus
- mūscipula
- mūscipulum
- muscōsus
- muscula
- mūsculōsus
- mūsculus
- muscus
- mūsēum
- musica 1
- musica 2
- mūsicē
- mūsicus 1
- mūsicus 2
- mūsīvum
- mūsīvus
- Mūsōnius Rūfus
- mussito
- musso
- mustāceum
- << >>
- musc|a, ae f
- Daiktavardis, 1 linksniuotė (taisyklinga), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LB (2)
- Sirvydas 1642
-
pśia muchá, Cynips, phis. f. muſca canina. ſzunu muſia.
-
- Jokantas 1936
- musca, ae f [giminė su μυῖα „musė“] musė.
- Kuzavinis 2007
- musc|a, ae f 1. zool. mùsė C; ◊ nōn posse vidētur ~am excitāre Se atródo, kàd jìs ir̃ mùsės negalė́tų nuskriaũsti;2. prk. įkyruõlis, įkyrùs žmogùs Pl
- musc|a, ae f