prōnūntio

prōnūnti|o, āre, āvī, ātum
Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LLBA (4)

Sirvydas 1642
- Mowię, Loquor; dico, aio, pronũtio. Kałbu, biłau, tariu, iźźundu źodi.
- Miánuię kogo, Nomino, apello, nomine pronuntio. Miniu, źadinu wardu.
- Obwoływam co, Proclamo aliquid, promulgo, edico, pronuncio. Apſzaukiu.
- Ogłaſzam, Renuncio, pronuncio, declaro conſulem, &c. Apſakau.
- Skazuię, dekret wydaię, Pronuncio ſententiam, iudicium. Iźduomi dekretu.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- prō-nūntio 1
  1) skelbti, pranešti ut ipse in cohortandis militibus pronuntiaverat; viatores cogunt pronuntiare, unde veniant; retorikoje: deklamuoti, sakyti atmintinai summa voce multos versus uno spiritu; multa memoriter; garsiai skelbti, garsinti victorum nomina magna voce; leges; aliquem praetorem L; proelium in posterum diem L užsakyti; su acc. c. inf.; su neties. kl.; su ut (ne).
  
  2)
  
  a) viešai ir iškilmingai pažadėti vocatis ad contionem militibus certa praemia p. L.
  
  b) apie pirmininkaujantį senate: senatorių nuomones prieš balsuojant sutraukus paskelbti sententiam Calidii se pronuntiaturum omnino negavit consul.
  
  c) apie teisėją: išspręsti iudex ita pronuntiavit; taip pat: teisėjo sprendimu pripažinti †uxorem ingenuam et civem Romanam recuperatorio iudicio.

Kuzavinis 2007
- prōnūnti|o, āre, āvī, ātum vt [prō + nūntio]
  1. (pa)skélbti, (pa)gársinti (lēgēs C; victōrum nōmina C); paskleĩsti žìnią, pranèšti (jam capta castra Cs); supažìndinti; papãsakoti (quae gesta sunt Cs);
  
  2. (pa)žadė́ti, prižadė́ti (mīlitibus praemia L);
  
  3. jur. nusprę́sti; padarýti núosprendį; teĩsmo sprendimù pripažìnti (dē aliquō Se; contrā aliquem ir prō aliquō AG);
  
  4. sakýti kal̃bą; deklamúoti; gar̃siai skaitýti (poēmata Graecē N);
  
  5. (iš)tar̃ti (litteram tractim AG; syllabam prōdūctius AG); ~āre perperam PJ blogaĩ (netaisyklìngai) tar̃ti; ~āre „affatim“ prīmā acūtā AG (žõdį) „affatim“ tar̃ti kirčiúojant pìrmą skiẽmenį