objicio

objic|io, ere; jēcī, jectum
Veiksmažodis, mišrioji asmenuotė. Skiemenys: LBBA (4)
Susiję: objēcī; objectus 1

Sirvydas 1642
- Báwię kogo długo. Divtiùs aliquem moror, teneo, tardo, retardo, detineo, demoror, occupo, moram obijcio, facio, aſſero, infero, interpono alicui. Trukinu, trukdźiu kitu, ~~patrnkinimu~~ [patrukinimu] kam darau, gayśinu, gayśćiu kam áźuduomi, áźuturiu iłgay, karśinu.
- Náſtáwiam, Pono, expono, obijcio. Demi, guldźiu, ſtatau.
- Nátrącam kogo ná co. Obijcio aliquem telis. Vźſtumiu.
- Náwija ſię co, Incidit, obijcit ſe, offert ſe. Sukaſi kas.
- Zadaię komu kweſtyią. Obycio, propono quæſtionem Aźuduomi dayktu koki vnt iſpeimo.
- zápluſnąć komu oczy, Tr: Inferre alicui probrũ, obycere. Iźgiedint.

Daukantas 1838
- Objicio, is, jeci, jectum, jicere, użmetinieiù.

Jokantas 1936
- ob-icio, iēcī, iectum 3 (obiexim P vietoje obiecerim) [iacio]
  1)
  
  a) mesti priešais, statyti ką prieš ką se copiis, se telis hostium; *sese ad currum pulti ant; Fabius se Hannibali obiecit pastojo kelią; insula obiecta portui gulinti priešais; cunctum equitatum obiecerat; pass. kaipo refl. mestis priešais, stoti priešais *obicitur monstrum oculis; obiciuntur difficultates pasirodo.
  
  b) norint apsiginti mesti priešais, priešpastatyti carros pro vallo; navem submersam faucibus portūs paskandintu laivu uždaryti įėjimą; *portas užtrenkti; *clipeos sinistris; trop. †noctem peccatis et fraudibus obice nubem pridengti.
  
  c) trop.
  
  α) sukelti, įkvėpti alicui spem, terrorem, dolorem, religionem; *canibus rabiem; deos mente obiecisse, ut L padavę mintį; metus animo obicitur apima.
  
  β) prieštaraujant atsakyti, atkirsti, atšauti aliquid adversario.
  
  γ) prikišti, peikti facinus, furta, *avaritiam; ignobilitatem obiecit Caesaris filio; Pelopidas Epaminondae obiecit, quod liberos non haberet N; su acc. c. inf.; nobis de morte Caesaris; subst. obiecta, ōrum n priekaištai.
  
  2)
  
  a) mesti, numesti corpus feris, captivos bestiis; †praedam hosti išduoti.
  
  b) trop. išstatyti pavojui, atiduoti, pavesti, išduoti legatum hominibus feris; defessum exercitum proelio; telis Catilinae; consulem morti; aliquem insidiis coniuratorum; ad omnes casus.

Kuzavinis 2007
- objic|io, ere; jēcī, jectum vt [ob + jacio]
  1. mèsti príešais, svíesti į̃ príekį, kreĩpti į̃ príekį; ~ere peditēs hostī CR mèsti pė́stininkus į̃ príešą; ~ere sē ad currūs V mèstis priẽ vežìmų;
  
  2. išstatýti į̃ príekį, laikýti príešais savè (scūtum L);
  
  3. (nu)mèsti (cibum canibus PM); atidúoti (praedam alicuī CR);
  
  4. uždarýti, užtreñkti (forēs L; portam V);
  
  5. pridė́ti (manum ad ōs C);
  
  6. statýti príešais; sudarýti kliū́tį (Alpēs Germānōrum gentibus L); viatōrī moram ~ere Ap priver̃sti keleĩvį sustóti;
  
  7. prk.
  
  1) padarýti, sukélti (alicuī laetitiam Te); įdíegti, įkvė̃pti (alicuī spem L);
  
  2) prieštaráuti, atkir̃sti, atšáuti (adversāriō C);
  
  3) peĩkti (facinus C); prikìšti, prikáišioti (alicuī furta C);
  
  4) atidúoti prãžūčiai (cōnsulem C); pasmer̃kti; ~ere aliquem mortī C pasmer̃kti ką̃ mir̃čiai; ~ere sē perīculīs VF atsidùrti pavõjuje;
  
  8. pass. ~ī
  
  1) atsiràsti, kìlti (difficultātēs S);
  
  2) pasiródyti (oculīs V)
- obicio = objicio