- superstitio
- superstitiōsē
- superstitiōsus
- supersto
- superstrātus
- superstrāvī
- superstruo
- supersubstantiālis
- supersum
- supertego
- supertulī
- superurgeo
- superus
- supervacāneus
- supervaco
- supervacuus
- supervādo
- supervehor
- supervenio
- superventus
- supervīvo
- supervolito
- supervolo
- supīnē
- supīno
- supīnum
- supīnus
- suppāctus
- suppaenitet
- suppalpor
- suppār
- supparasītor
- supparium
- supparum
- supparus
- suppeditātio
- suppedito
- suppetiae
- suppeto
- suppīlo
- suppingo
- suppinguis
- supplanto
- supplementum
- suppleo
- supplex
- supplicātio
- suppliciter
- supplicium
- supplico
- << >>
- supīn|o, āre, āvī, ātum
- Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: BLA (3)
- Jokantas 1936
supīno 1 [supinus] lenkti atgal, lošti, riesti *supinor nasum (gr. acc.) nidore sukti nosį į tą pusę, kur kepsnys kvepia; *supinatae glaebae išrausti.
- Kuzavinis 2007
- supīn|o, āre, āvī, ātum vt [supīnus] leñkti atgal̃, lõšti, riẽsti; ver̃sti aukštíelninką (aliquem in terga St); ~ārī nāsum nīdōre H sùkti nósį kvapų̃ liñk