- ministeriānī
- ministerium
- ministra
- ministrātio
- ministrātor
- ministrātōrius
- ministrātrīx
- ministro
- minitābiliter
- minitābundus
- minitātio
- minito
- minitor
- minium
- mino
- Mīnōis
- Mīnōius
- minor 1
- minor 2
- minōrātio
- minōrēs
- Minōrica
- minōro
- Mīnōs
- Mīnōtaurus
- Mīnōus
- mintrio
- Minturnae
- Minturnēnsis
- Minucius 1
- Minucius 2
- minuī
- minuīsco
- minum-
- minuo
- minūrio
- minurrio
- minurritiōnēs
- minus 1
- minus 2
- minus 3
- minusculus
- minūtal
- minūtātim
- minūtātus
- minūtē
- minūtia
- minūtiēs
- minūtim
- minūtio
- << >>
- Mīnōtaur|us, ī m
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), vyriškoji, tikrinis. Skiemenys: LLLB (4)
- Jokantas 1936
Mīnōtaurus, ī m [= Mino jautis] žmones ėdantis baubas, pusiau žmogus, pusiau jautis, Pazifaės sūnus; Ariadnai padedant Tezejus jį nukovė.
- Kuzavinis 2007
- Mīnōtaur|us, ī m [Mīnōs + taurus] Minotáuras, Poseidono ir Pasifajės sūnus, žmones ryjanti pabaisa, – pusiau žmogus, pusiau jautis, Mino laikytas Dedalo pastatytame labirinte, V, O