- pēdiculāris
- pēdiculōsus
- pediculus 1
- pēdiculus 2
- pēdis
- pedisequa
- pedisequus
- peditastellus
- peditātus
- pēditus
- Pedius
- Pedo
- pedo 1
- pēdo 2
- pedo 3
- Pedūcaeus
- pedūle
- pedūlis
- pedum
- Pedum
- pēgasārius
- Pēgasēus
- Pēgasides
- Pēgasis
- Pēgasus
- pēgī
- pēgma
- pējero
- pējor
- pējoro
- pējūro
- pējūrus
- pējus
- pelagicus
- pelagium
- pelagius
- Pelagones
- Pelagonia
- pelagum
- pelagus
- pelargonium
- Pelasgī
- Pelasgias
- Pelasgicus
- Pelasgis
- Pelasgus
- pelecānus
- Pēlēius
- Pelethronium
- Pelethronius
- << >>
- Pēgas|us, ī m
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), vyriškoji, tikrinis. Skiemenys: LBB (3)
- Jokantas 1936
Pēgasus, ī m (acc. *-on) [Πήγασος] Pegazas, žirgas su sparnais, atsiradęs iš Meduzos kraujo, kurs kanopos kirčiu pramušė Hipokrenės šaltinį ant Helikono; adj. †Pēgasis, idis f [Πηγασίς] mūzų; subst. Pēgasidēs, um f mūzos.
- Kuzavinis 2007
- Pēgas|us, ī m Pegãsas, sparnuotas žirgas, gimęs iš Medūzos kraujo; nuo jo kanopos smūgio į Helikono kalno uolą ištryško Hipokrėnės šaltinis – poetinio įkvėpimo šaltinis, O, H, PM