- abavia
- abavunculus
- abavus
- abbās
- abbātia
- abbātissa
- abbreviātio
- abbrevio
- Abdēra
- Abdērītānus
- Abdērītēs
- abdicātio
- abdicātīvus
- abdico 1
- abdīco 2
- abdidī
- abditē
- abditīvus
- abditum
- abditus
- abdīxī
- abdo
- abdōmen
- abdūco
- abductio
- abdūxī
- abecedārium
- abecedārius 1
- abecedārius 2
- abedo
- abēgī
- Abella
- Abellānī
- Abēlus
- abeo
- abequito
- aberrātio
- aberro
- abesse
- abfore
- abhinc
- << >>
- abaliēn|o, āre, āvī, ātum
- Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: BBBLA (5)
- Susiję: abaliēnātus
- Jokantas 1936
ab-aliēno 1 [aliēnus]
a) nusavinti, atiduoti, perleisti agros populi; nutricem (maitintoją lauką) a nobis P; abalienati iure civium L netekę pilietybės teisių.b) trop. daryti svetimu, atšaldyti, atitraukti totum se a te abalienavit Dolabella; alicuius voluntatem, animum ab aliquo; reges prikalbėti, kad atsimestų; Tissaphernes periurio suo homines suis rebus abalienavit N; ptc. abaliēnātus 3 atpuolęs, atsimetęs N.
- Kuzavinis 2007
- abaliēn|o, āre, āvī, ātum vt [ab + aliēno] 1. nusãvinti, atim̃ti; pérleisti, pérduoti kitám (agrōs C); pardúoti (pictūram Pl); ~ātus jūre cīvium L netẽkęs pilietýbės téisių;2. darýti svẽtimą (abejìngą), atitólinti, atstùmti, atskìrti C etc.; nisi mors mē abs tē ~āverit Pl nebeñt mirtìs manè nuõ tavę̃s atskìrtų; pass. ~ārī Am atsiskìrti; ◊ ~āre metū L išvadúoti nuõ báimės;3. apslopìnti (sēnsūs Scr), sutrikdýti, susargdìnti; mente ~ārī Scr kliedė́ti
- abaliēn|o, āre, āvī, ātum vt [ab + aliēno]