- abdūco
- abductio
- abdūxī
- abecedārium
- abecedārius 1
- abecedārius 2
- abedo
- abēgī
- Abella
- Abellānī
- Abēlus
- abeo
- abequito
- aberrātio
- aberro
- abesse
- abfore
- abhinc
- abhorrēns
- abhorreo
- abī
- abjicio
- abjēcī
- abiect-
- abjectē
- abjectio
- abjectus
- abiēgnus
- abiēns
- abiēs
- abigeātus
- abigeo
- abigeus
- abigo
- abiī
- abintus
- abitio
- ābīto
- abitus
- abjūdico
- abjugo
- abjungo
- abjūrātio
- abjūrātor
- abjūro
- ablactātio
- ablacto
- ablaqueātio
- ablaqueo
- ablātio
- << >>
- abject|ē
- Prieveiksmis. Skiemenys: LLL (3)
- Sirvydas 1642
-
Niemęźnie, Effæminatè, muliebriter, molliter, abiectè. Newiriſzkay. - podło, Tenuiter, abiectè, obſcurè, łetay.
-
- Jokantas 1936
- abiectus 3 (adv. -ē) su comp. ir sup. [ptc. iš abicio] a) apie kalbą: bet kaip, atmestinai padarytas comicorum senarii, verba; oratio be aukštesnio mosto.b) prislėgtas, silpnos dvasios animus.c) paprastas, žemas, prastas familia a. atque obscura; abiecti homines et perditi niekšai.
- Kuzavinis 2007
- abject|ē adv. [abjectus] (comp. ~ius A) 1. atmestinaĩ, nerūpestìngai AG;2. niekìngai, niẽkšiškai (aliquid facere C)
- abject|ē adv. [abjectus] (comp. ~ius A)