abnuo

abnu|o, ere, ī, itūrus
Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LBA (3)

Sirvydas 1642
- Odkiwnąć głową. Abnuo, renuo, oculo renuente negare. Atmoiu gałwu.
- Niepoſłuſzny ieſtem. Recuſo, abnuo, detrecto, aſpernor imperium, obedientiam abijcio. Ne kłauſau.
- Nieprzyzwalam ná co. Abnuo, renuo, repugno. Ne noriu to, nepritariu.

Daukantas 1838
- Abnuo, is nui, nutum, nuere, neleidù, tempous, onkstaus, atsakau, stîrweliejù.

Jokantas 1936
- ab-nuo, nuī, nuitūrus 3 [iš ab ir nevart. nuo]
  a) duoti neigiamą ženklą manu abnuit quicquam opis in se esse L.
  
  b) trop.
  
  α) atmesti, nesutikti non recuso, non abnuo; cognomen L, militiam L, pugnam L; de societate haud abnuunt barbari L; su inf. nec abnuebant melioribus parere L; su acc. c. inf. in Africam secuturos se abnuunt L; †locus abnuit vieta neleidžia.
  
  β) neigti, gintis abnuit a se commissum esse facinus; nec abnuitur ita fuisse L.

Kuzavinis 2007
- abnu|o, ere, ī, itūrus [ab + *nuo]
  1. dúoti neĩgiamą žénklą (manū L);
  
  2. prk.
  
  1) atmèsti, nesutìkti (pugnam L);
  
  2) neĩgti (crīmen T);
  
  3) nepaklùsti; imperium alicūjus ~ere L nepaklùsti kienõ val̃džiai;
  
  4) neléisti; locus ~it T vietà neléidžia